2017 m. gegužės 9 d., antradienis

Suolelis - vaškavimas, lakavimas pikio tirpalu


Kol rimti darbai nevyksta, prišoku prie C lygio darbelių. Foto mano auksiarankio kaimyno gaminti suoleliai. Tamsiausias - ekskliuzyvinis, nes pagamintas iš juodojo arba dar vadinamo pelkių ąžuolo. Tai tokie medžiai, kurie senai senai buvo nuvirtę į pelkę ir per laiką, išbūtą vandeny, pajuodavę. Šis "pelkių suoliukas" pagamintas iš melioracijos metu kaimyno ištraukto ir pasandėliuoto tarybiniais laikais ąžuolo. Tas ąžuolas va tokios tamsios spalvos. Gavau šį suoliuką dovanų, ir užsimaniau dar poros:)

Taigi kiti du kiek mažesni, bet beveik identiški, taip pat surinkti nenaudojant varžtų ar vinių. Visi suoleliai labai patogūs, funkcionalūs ir mobilūs. Labai patogu pasimesti prie sofkutės arbatai ar vaisiams pasidėti. Kažkur pasilipti ar prisėsti. Bet Pintereste užsikabinau už minties pasistatyti šalia lovos šviestuvui, knygai ar telefonui. Va čia keletas pavyzdžių:






Buvau susipažinęs su įdomiu lietuvių baldininku, kuris apdirbinėja baldus bičių vašku. Kadangi aš laikau kelis avilius bičių ne komercijai (na kažkiek lieka ir jai:)), žiauriai įdomu kuo plačiau panaudoti visus bičių superproduktus.
Taip pat girdėjau, kad Stradivarijaus smuikai buvo lakuojami pikio tirpalu (pikis 3 savaites užpiltas 97% spiritu virsta natūraliu laku).

Taip atrodė 2 neapdirbti suoliukai šalia juodojo pelkių ekskliuzyvo:



O čia tie du jau apdirbti: šviesesnis įtrintas natūraliu vašku, o tamsesnis - lakuotas pikio tirpalu:

Įtrintas bičių vašku suoliukas
Lakuotas bičių pikio tirpalu suoliukas
Visiškai nesusipažinusiems su bitininkyste - žemiau rėmelis, kuris užpildytas vaško koriais. Bitės nektarą perdirbti gali ne tik į medų, bet ir į vašką. Iš jo pagamina tokius korius, kurių akutės labai taisyklingos. Kažkada buvo idėja pasirinkti akutės kraštinės ilgį, kaip ilgio mato vienetą. Tose akutėse ir "sandėliuojamos" skystas medus (bičių maistas), kuris garinamas ir virsta klampesniu medumi. Ten pat laikoma bičių duonelė - taip pat bičių maistas - žiedadulkės užpiltos medumi. Na ir galiausiai tose pačiose akutėse lervutės virsta bitutėmis. Tai va kiek visko vyksta tame vaške ir visuom tuom mes ištriname suoliuką, jį išpoliruojame rankiniu būdu. Suoliukas gaunasi blizgantis ir švelnus.

Vaško (medaus) rėmelis

Vaško gabaliukas
Pikio tirpalas gaminamas iš pikio, jį ištirpinus 97% spirite. Bitės pikį renka nuo medžių lipnių pumpurų ir naudoja plyšiams užsandarinti, pvz. plyšiams tarp jau aprašytų medaus rėmelių. Net bitėms per didelę laką jos gali susimažinti iki tiek, kiek reikia. Taigi, jei tik bitės norėtų, galėtų su pikiu išgauti 100% sandarumą ir turėti A+ energetinės klasės avilį:). O pikio bitininkas randa ant rėmelių - žemiau foto - tamsiausi tokie sukietėję lašeliai ir yra pikis:

Pikis ant rėmelio
Vašką aš įtrindavau gryną, paskui imdavau kempinę ir įtrindavau iki blizgumo. Su pikio tirpalu - paprasčiau - lakuoji, kaip bet ką kita 2 kartus. Po pirmo karto suoliukas pasišiaušia, pašveiti su smulkiu švitriniu popieriu ir nutepi dar sykį.

Kuris suoliukas man labiau patiko - vaškuotas ar pikiuotas?  Pirmas įspūdis - gal vaškuotas, bet jis turi minusą - jei dedi karštą puoduką, aišku, kad tas vaškas aptirpsta. Galima vėl įtrinti, nes tai nieko sunkaus, vaško pas mane pilna. Bet juk ne pas visus po ranka jis mėtosi:) Apdirbtas pikio laku suoliukas yra grubesnis. Kol kas bandau tiek vieną, tiek kitą, priklausomai nuo to, kuri sofos pusė man atitenka:)


O pabaigai tiesiog dar daugiau foto iš suoliukų "jazz'inimo" vietos:







Jei kažkas norėsite padžiazuoti su vašku, parašykite, padovanosiu pasibandymui. Mus galima rasti Vilniuje ir Varėnos raj.

2017 m. sausio 17 d., antradienis

Namo projektas I variantas

 


Sveiki draugai! Turime pirmus namo papaišymus. Dabar labiausiai koncentravomės į vidaus išplanavimą, o ne išorę. Išorę puošime langinėmis, vėjalentėmis ir pan., bet šiek tiek vėliau, pasitarę su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Išorė dabar atsirado tam, kad logiškai pataikyti su langais ir grubiai įvertinti tūrius. Jūsų noriu paprašyti bet kokių komentarų ir patarimų - toks pagrindinis šio post'o tikslas. Gavosi 99 kv.m. namukas.

Primenu, kad projektas - sodyba, kurioje kažkada gyvensime, o pats namas - šiuolaikinis, siekiant išlaikyti Dzūkiškos pirkios tūrius ir dalį puošybos, bet prisitaikant prie šių laikų poreikių ir tendencijų. Čia galite plačiau pasiskaityti ankstesnį įrašą apie visą projektą.

Žemiau pirmo ir antro aukšto išplanavimas bei kiekvienos pusės išorinės vizualizacijos. Jei kažkam įdomu, čia galite atsidaryti pdf failą.

I aukšto išplanavimas
Porą žodžių - namas projektuotas taip, kad jame gyvenant dviems žmonėms, pagrindinis judesiukas vyktų pirmame aukšte.

II aukšto išplanavimas
O antrame aukšte tokie rečiau naudojami dalykai, kaip vonia ir mini pirtelė. Pirtis kažkada bus atskirame pastate, malkomis kūrenama. Bet iš praktikos žinau, kad net ir turint tokią pirtį, kartais labai tingisi tuom užsiimti. O kartais taip norisi gryžus iš miško slidinėjimo greitai greitai atšilti. Tam ir bus minimali elektrinė pirtelė. II a. kambarių paskirtis - vaikams, kai bus vaikų, darbo-svečių, kai vaikai bus tik svečiais ar mus lankys draugai.
Kambarių kvadratūros
Namo Rytinė pusė
Namo Pietinė pusė
Vitrinos aišku nėra būdingos senosioms pirkioms, bet manau, kad šiuolaikiniame name jos beveik neišvengiamos, ypač gamtos apsuptyje. Mes vitrinas darome įgilintas, kad jos kuo mažiau kristų į akį.
 Kas man mažiausiai žiūrisi - tai stoglangiai, tačiau, jei antras aukštas gyvenamas, o namas - šlaitinis - nelabai matau alternatyvų, arba tos alternatyvos dar drąsiau keistų tradicines pirkios formas.

Namo Vakarinė pusė
Namo Šiaurinė pusė
Ši namo pusė labiausiai gal prašosi simetriškai dar vieno lango. Tačiau jis viduje niekam nereikalingas ir nepanaudojamas. Vienas variantų - imituoti langą uždarytomis langinėmis ir niekada jų neatidaryti. Tačiau architektams šis "fake" langas nepatinka.

Tai va tokia pradžia. Lauksiu jūsų pastabų.


2016 m. spalio 8 d., šeštadienis

Paroda "Baldai 2016"


Ju 8 metai iš eilės aplankau šią parodą, aplankiau ją ir vakar. Liūdniausia buvo per krizę - buvo labai mažas dalyvių skaičius, visi orientavosi į kainas, paroda realiai buvo 3-jų dienų mugė, kur pagrinde galutiniai vartotojai pirko baldus, o ne partneriai ieškojosi partnerių.

Šiandien vaizdas gerėja, bet labai labai nepakankamai. Tai vis dar 3-jų dienų baldų salonas, kur dalyviai daugiausiai tikisi susitikti su vartotojais ir jiems parduoti savo prekę. Išimtis - baldų gamybos mašinų plotas bei antrame aukšte esanti ARCH zona - architektų ir gamintojų/tiekėjų pranešimų ir susitikimų vieta.

Bendravau su baldininkais - masiniai mažmenininkai dažnu atveju patys nemėgsta, ką parduoda, bet, kad išgyventi, taikosi prie lietuviško skonio, kuriam švelniai tariant, yra, kur tobulėti. Labai gerai, kad atsidarė IKEA - tai tikrai bus tas variklis, kuris keis masinio vartotojo skonį, atitinkamai galėsime pamatyti naujų tendencijų ir kituose baldų salonuose.

Na o aš ilgiau stabtelėjau prie šių stendų:

Mantas Maziliauskas "Naujas sodo langas"
 
Interjero ir architektūros konkurse Tendencijos 2016 Manto Maziliausko dalyvaujanti interjero detalė man labai patiko ir yra labai aktuali. Primenu, kad mano tikslas - Dzūkiška pirkia ir greičiausiai bus 2 gonkeliai, o viename tai būtų labai labai geras sprendimas. Be to toks sprendimas galėtų būti pritaikytas ir durims, jei bus dedamas langas jose ir norėsis palikti tradicinius pvz. rombo raštus.

Labai gerai, kad patys skandinavai taip pat eina į Lietuvą. Nors baldai brangūs, bet Švedų-Lietuvių įmonė Bjarnum baldai, iki šiol Lietuvoje daugiau dirbę su lauko ir ofiso baldais, žengia į lietuvių namus, kol kas su vienu salonu Kaune:

 
 Man labai gražu varis (gal dėl to, kad vaikystėje rinkau laidus garažų masyvuose, pridavinėjau ir kaldavau DOLERIUS!). Todėl stabtelėjau ties Jaukumas stendo:

 
 Pačios gražiausios lovos man - lietuvių šeimos įmonės, dirbančios ir pastoviai dalyvaujančios šioje parodoje nebe pirmus metus - Subtila. Va tokių gamintojų mums tikrai labai reikia, kurie nepasiduoda masiniam klientui, o juos edukuoja:


Dar vieni labai rimti gamintojai su tikrai įkandamomis kainomis - TCH. Kiek susipažinęs su jų istorija, tai lietuviai, įsigiję anglų įmonę, kuri Lietuvoje gamino baldus ir eksportavo pagrinde į Didžiąją Britaniją. Eksporto kryptis pasiliko ta pati, bet TCH atsidarė porą salonų Vilniuje bei vieną partnerių saloną Kaune. Esu buvęs jų salonuose - labai gražūs vaikiški baldai. Kiek suprantu tie patys baldai gali būti dažyti, bei medžio masyvo (dalis šiuo atveju masyvo, dalis nemasyvo). Keletas nuotraukų:


Spaudoje skaičiau, kad į Švediją eksportuojanti minkštų baldų įmonė Vilmers atsidaro saloną Vilniuje. Žiauriai norėjau pamatyti jų baldus, nes spaudoje šmėžtelėjo tai, kas man patinka. Truputį nusivyliau, nes parodoje radau kiek per masyvius mano skoniui baldus ir labai labai lauksiu Vilmers salono Vilniuje:


Na ir pabaigai - visiškai ne mano kišenei. Šeimos įmonė Moderni Klasika gamina absoliutų ekskliuzyvą labai pasiturintiems žmonėms. Buvo įdomu pabendrauti, nes pavarčius jų puslapį bei katalogą parodoje, pamačiau neįtikėtinų dalykų. Jie minėjo, kad tarp galinčių sau leisti prabangą klientų yra įsimaišę keletas vidutinių pajamų šeimų, su kuriomis bendrauja 6-7 metus ir jie sugeba susitaupyti pinigų kokiam nedideliam baldeliui metuose. Čia jų įspūdingai pasislepianti virtuvė:


Tai tiek apie baldus.

 



2016 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

Tvoros tvėrimas


Prieš mėnesį buvau aprašęs mūsų tinklinės tvoros komercinę dalį, t.y., kaip rinkomės tiekėjus, kaip pasirinkome tinklinę, o ne segmentinę tvorą ir panašiai. Ši dalis bus "gamybinė" - apie tai, kaip mes su kaimynu 600 m. tvoros tverėm. Nusprendžiau vartų ir vartelių statymą įdėti į atskirą įrašą, nes gausis per ilgas įrašas ir užsiknisite skaityti, o aš rašyti. Bet smalsumui patenkinti vartų ir vartelių foto pateiksiu:)

Ko mums reiks:

1. Vienai dienai ar savaitgaliui išsinuomoti (mes nuomavomės UAB Gotas) benzininį žemės gręžiklį (komplektuojamas su 70 cm ilgio, 15 cm diametro grąžtu) bei 50 cm ilgio pačio grąžto ilgintuvą:
2. Betono maišyklės
3. Karučio ar priekabos betonui išvežioti. Mūsų tvoros partneris turėjo nedidelį traktoriuką su nedidele priekaba - tai mums labai palengvino darbą;
4. Poros gulsčiukų, idealu, kad abu būtų su magnetais, bet pakaktų ir vieno tokio;
5. Sąvaržų ir spec. replių joms užspausti (jas mums nemokamai paskolino Ryterna):

6. Įtempimo šukų (jas mums nemokamai paskolino Ryterna) ir krovinio tvirtinimo diržo, kuris naudojamas mašinų priekabose ką nors pritvirtinti:

7. Kniediklio ir tvoros spalvos kniedžių (jų yra ir Senukuose pirkti):

10. Plaktuko su gumine galva;
11. Grąžto ir porą ne pigiausių 4 mm. grąžtelių metalui;
12. Savaime suprantama pačios tvoros ir vartų komplektuojamų dalių: Vartų/vartelių stulpų, vartų/vartelių; Tvoros stulpų (2,4 m. ilgio, 1,5 mm storio, 45 mm skersmens), atraminių stulpų (2,3 m. ilgio, 1,25 mm storio, 38 mm skersmens), tinklo (1,5 m), sąvaržų, tvoros spalvos kniedžių ir spec. perlenkiamų skardinių plokštelių;
13. Cemento, žvyro, vandens, jei turite smulkesnių akmenų (taupys betoną), medinius brusokus trombuoti betonui, šniūreliai, skudurėliai stulpų pavalymui. Greičiausiai kažką pamiršau, bet tai turbūt savaime suprantami dalykai (kibirai, kastuvas ir pan.).

Ryterna mums sukomplektavo:

1. Ne Betafence stulpus - kažkaip buvau tikras, kad bus Betafence, bet matyt dėl kainos bijojo juos net siūlyti:

2. Betafence Pantanet Family tinklą


3. Vienus originalius Betafence vartelius (pirmi), kitus savo gamybos (kaina ta pati):
 
 
 
4. Slankiojančius 5 m. savos gamybos vartus su ankeriais, stulpais ir visais mechanizmais (išskyrus automatiką):


5. Varstomus 4 m. vartus su vyriais ir stulpais:


TVOROS TVĖRIMAS:

Labai naudinga pasižiūrėti Betafence filmukus apie tvoros tvėrimą. O mano receptas toks:

1. Primityviausiu būdu su kuoliukais ir šniūreliais pasižymime būsimos tvoros linijas. Dar primityvesniais kuoliukais pasižymėjau vartų bei vartelių vietas. Jei išeina, būtų ne pro šalį prašienauti žolę ant linijos. O jei nesigauna (nelygus paviršius ir pan.) - reikia patikrinti, ar žolės netrukdo šniūreliui:


2. Kas 2,5 m. gręžiam skyles. Patogiausia gręžti dviems - lengviau grąžtas išsitraukia. Gręžiame visus 1,20 m. Mūsų gruntas smėlis - taigi labai dėkingas, bet kiek susidariau nuomonę, tokio gylio užtektų bet kokiam gruntui, įleidžiant 80 cm. stulpo, kaip mes ir darėme (mums gavosi 90 cm, nes Ryterna stulpai 10 cm. aukštesni, nei daugumos kitų). Realiai mes per dieną susigręžiojom skyles ir jos mums porą savaičių nesukrito;

3. Betoną maišėme berods santykiu: pusę maišo cemento, pusantro kibiro vandens ir žvyro (vandenį savaime aišku ne iš karto supildavome). Bet geriau pasitikslinkit receptą ant cemento maišų;

4. Mūsų su kaimynu sklypai nelygūs ir jų nelyginome, dėl to patartina prieš betonuojant stulpus įsikalti kažkokius laikinus kampinius stulpelius bei kažkur per vidurį ir išsitempti viršutinius šniūrelius (geriausia baltus). Tada nuspręsti, ar tvora daugiau mažiau turi atkartoti reljefą, ar eiti tiesiai, tik dalis stulpų būtų išlindę daugiau, o kiti - mažiau, nei 1,5m. Kai kur darėme vienaip, kai kur - kitaip. Jei jūsų sklypai lygūs, tuomet viskas vyks dar paprasčiau. Idealu būtų, jei bent dieną-dvi prieš pagrindinius darbus kampuose įsibetonuotumėte kampinius stulpus, prie kurių paskui galėtumėte drąsiai rišti viršutinio lygio virvutę;

5. Tuomet jau betonuojame pagrindinius stulpus. Mes susibetonuodavome kokius 7-10 stulpų aukščiau, nei reikia (tik ne žemiau!!! - mes turėjome medinę "mierkę" su 1,50 m. atžyma). Stulpus sugrūsdavome rankomis. Betono mėtymui patogu naudoti tokius siaurus kastuvėlius. Naudojome jau minėtus gulsčiukus su magnetukais vertikalumui išlaikyti. Kadangi turėjome smulkių akmenų, tai taupant betoną, pamėtydavome jų ir su mediniais brusokais patrombuodavome. Įbetonavus tuos 7-10 stulpų, išsitempiame viršutinį šniūrą ir tuomet jau dakalinėjame stulpus guminiu plaktuku iki pageidaujamo lygio (būtinai patikrinant rezultatą ir gulsčiuku!). Kalti stulpo su prilipdytu gulsčiuku nepatartina, kad gulsčiukas neišprotėtų.

6. Atraminius stulpus reiktų betonuoti bent po paros ar, dar geriau, poros, kad neišjudinti pagrindinio stulpo. Mes pasidarėme dar vieną medinę "mierkę" su atsiskaičiuotais centimetrais ir atraminiams stulpams skyles gręžėme taip: vieną skylę, tada paliekam tarpą ir antrą skylę. Tada tą tarpą su kastuvu iškasdavome. Atraminis stulpas eina įstrižai, tad jam reikia maždaug 3 skylių diemetro duobės. Čia galima panaudoti ir didesnius akmenis, kadangi skylė stulpui gerokai didesnė ir vien betono nemažai sueitų;

7. Šiaip galima dirbti dviems pajėgiems vyrams, bet mes paprastai dirbdavome tryse (aš, kaimynas ir kaimynienė). Subetonavus stulpus, vienas žmogus pereidavo  visas duobutes ir padarydavo betoną išgaubtą, kad vanduo nutekėtų toliau nuo stulpo. Mes nusprendėme betono kauburėlius paslėpti po smėliu - rezultatą patikrindavome su medine "mierke" ir, jei reikdavo, rankomis kauburėlius sumažindavome. Galiausiai sausu skuduriuku nuvaldydavom apsitaškiusius stulpus;

8. Patys turite nuspręsti, kaip gražiau jums atrodys stulpas -  atsuktas į sklypą sąvaržomis, ar ne sąvaržomis. Vienu atveju iš arčiau akį gali rėžti žibančios sąvaržos, iš kitos pusės, tik jau žiūrint iš toliau, - labiau išryškėja stulpai. Aš rinkausi iš kiemo matyti sąvaržas, kaimynas - stulpus;

9. Stulpai kas 25 m. bei visi kampiniai (ar keičiantys kryptį) stulpai turi būti sutvirtinami atraminiais stulpais, kurie pas mus buvo 2,3 m. ilgio, bet kiek mažesnio diametro (38 mm) lyginant su pagrindinių stulpų 45 mm. diametru:


10. Kadangi mes turėjome traktoriuką, tai įtempimo šukas tvirtindavome prie  krovinio tvirtinimo diržo, o pastarąjį - prie traktoriaus. Galima tvirtinti ir prie mašinos kablio, medžio ar 1000 kg. štangos:). Prisegę vieną tinklo kraštą prie stulpo, įtemdavome visą 25 m. ar, jei reikia mažiau, tinklą. Tuomet sekdavome tinklą prie stulpų, stulpą kiek palenkdami į priešingą pusę, nei tinlas jį tems, atpalaidavus tinklą nuo įtempimo šukų;

11. Mes stulpus rinkomės Ω (Omega) formos - manome, kad taip darbas einasi greičiausiai, t.y. tinklą tvirtinant sąvaržomis su spec replėmis. Kiti variantai - prigręžinėti prie stulpo kad ir plastikinius laikiklius mums nepasirodė patrauklu - gręži, reiškia pažedinėji cinkuotą stulpą, atsiranda galimybė rūdims ir pan. Prie įprastų stulpų mes naudojome 6 sąvaržas, prie tų, kur naudojami atraminiai stulpai - po 12 berods (yra man atrodo rekomendacija prie kiekvienos horizantalios tinlo vielos);

12. Tinklo rulonai irgi būna po 25 m., bet aišku, kad tinklas atsiduria kažkuriame kampinio stulpo šone, o ne tiksliai tiksliai per stulpo vidurį. Be to nebūtinai ir sklypo kraštinės gaunasi kas 25 m.:) Mes 2 tinklus jungėme tomis pat savaržomis. Vaizdas ne idealus, bet mus tenkinantis:



 13. Vienoje vietoje turėjome nestandartinį tvorų suėjimą - "Y" formos. Žemiau paveiklsiukas - matysite, kad vienas tinklas sujungtas tradiciškai, o kitas - su aukščiau parodytomis kniedėmis ir kniedikliu prie pačio stulpo (pragręžus 4 mm. grąžteliu). Kniedėmis mes daugiausiai jungėme tinklą prie vartų ir vartelių stulpų bei tvirtinant segmentą ant pačių vartų, bet šis nestandartinis sprendimas mums irgi pasiteisino:


Beja aukščiau pateiktoje foto per apsižioplinimą gavosi per aukštas stulpas, kurį reiks "pripjauti", bet mano dalyje buvo tik 2 tokie stulpai, taigi procentas nedidelis:)

Kaip jau minėjau pirmame pranešime apie tvoros pasirinkimą, mano manymu mums būtų pakakę ir 1,2 m tinklo, automatiškai reiktų ir žemesnių 2 m. stulpų. Pasižvalgykite po gyvus tvorų pavyzdžius, kad suprastumėte, ko jums reikia.

Dar vienas dalykas, kurį taip pat esu minėjęs anksčiau - kai viršutinį lygį nuiminėji su baltu šniūreliu, visi perkritimai, nelygumai ir klaidos matosi labiau, nei, tada, kaip šniūrelį pakeičia tinklas. Tai čia maloniai nustebinantis bonusas:)

Kas liečia tinklą, stulpus, komplektuojančias dalis ir jų tiekimą - su Ryterna vienas malonumas dirbti. Viską vežėmės per kelis kartus ir viskas sujudėdavo laiku. Vieną vežimą į Dzūkiją gavome nemokamai, bet kadangi nenorėjome palikinėti kilnojamo turto vagims, vežėmės per kelis kartus. Aišku pasinaudojome vienu pristatymu į vietą, o kitais kartais - viskas sujudėdavo penktadieniais iš Kauno į Vilnių, mes pasikraudavom ir išvažiuodavom. Niekada niekas nevėlavo. Buvo, kad kažko trūko, tai buvo davežta kitą savaitę. Ko mums reikėjo dasipirkti - taip pat operatyvu ir be problemų.

Nekondicinius stulpus be ginčų mums pakeitė. Patarimas - prašykite, kad stulpai atvažiuotų tik pakuotėse. Dauguma taip ir važiavo - po 3 paprastus arba 5 atraminius vienoje plastikinėje-burbulinėje pakuotėje. Visi papbraižyti ir pradedantys rūdyti stulpai buvo iš tų, kas atvyko palaidi.

Vienas nemalonus dalykas, kad pačioje pradžioje darbų sulūžo sąvaržas užspaudžiančios replės (jų galiukai nuskilo):


Realiai mes tęsėme darbus su tokiomis. Planavome tokias reples įsigyti, kad turėti ateičiai. Bet nelabai norėjosi pirkti sulūžusias:) Sutarėm su Gintaru iš Ryternos, kad parašysime oficialiai Betafence, nes šiaip jos lyg ir nelūžtančios, ir galutiniame variante mes nieko nemokėjome, o šios patrupėjusios pasiliko pas mus.

Kas liečia instrumentus - nusipirkome ir dar vienas reples, kurių dar nepanaudojome. Neturiu foto, bet jos specialios tokios, gilinančios tinklo akutės įlinkimą (visos tinklo akutės - M raidės formos). Tai vat didindamas akutės įlinkimą, realiai dar patempi tinklą. Tai dabar turėsime tiems atvejams, jei tinklas kiek atsipalaiduos.

Na ir ką galiu pasakyti - pasitarkite su savo antromis pusėmis, arba, jei užtenka, - su pačiu savimi ir galite drąsiai patys tvertis tinklinę tvorą. Aišku, jei tokia tvora tinkama jums, namui, architektui ar bendrai aplinkai ir pan.

Vyrai, jei baisu, kad žmonos pristrojins prie darbų - nerodykite joms šio straipsnio.

Moterys, jei vyrai tik dykaduoniauja su meškerėmis ir mašinų paremontavimais - greitai neškite šį straipsnį jiems ir strajinkite juos!

Aišku vyrai gali strajinti vyrus, o moterys - moteris - mano blogas - draugiškas visiems.

Artimiausiu metu parašysiu ir apie vartų statymą.